K. Donelaičio g. 64, dabar (2014 m.) Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas svarbiausių tarpukario Kauno muziejų. 1921 m. gen. ltn. Vlado Nagevičiaus iniciatyva Nepriklausomybės aikštėje esančiame sename mediniame carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko manieže buvo įrengta Lietuvos nepriklausomybės kovas vaizduojanti pirmoji Karo muziejaus ekspozicija. Muziejus lankytojams buvo atidarytas 1921 m. vasario 16 d., švenčiant trejų metų Lietuvos nepriklausomybės sukaktį. Tais pačiais metais sodelyje buvo pradėtas kurti reprezentacinis kompleksas – pastatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, o 1928 m. – atidengta Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Kiemelį taip pat papuošė Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos ir kitų valstybės bei visuomenės veikėjų biustai. Karo muziejaus sodelis tapo centrine valstybinių minėjimų vieta, kurioje įvairių švenčių metu sveikinimo kalbas sakydavo visi tarpukario Lietuvos prezidentai. Jie taip pat dalyvaudavo ir muziejaus parodų atidarymuose.
1930 m. Vienybės aikštėje buvo pašventintas naujų muziejaus rūmų kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Naujasis pastatas (archit. Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Kriščiukaitis) buvo skirtas dviem muziejams – Karo ir Kultūros. 1934 m., minint šešioliktąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, iškilmingai pašventinta Karo muziejaus patalpų dalis. Pastate įsikūrus Kultūros muziejui, 1936 m. vasario 16 d., dalyvaujant Prezidentui Antanui Smetonai, oficialiai buvo atidarytas visas muziejų kompleksas.
