Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Istorinės Prezidentūros sodelyje lankytojus pasitiks nauja fotografijų paroda „Neabejinga visuomenė: aktualios Lietuvos tarpukario pamokos“. O gegužės 20-ąją, Europos muziejų naktį, ši paroda taps kelrode žvaigžde beveik 70 komandų, kurios leisis ieškoti užšifruotų miesto vietų ir kartu mokysis neabejingumo orientaciniame žaidime „Skruzdėlyčių iššūkis“. Žaidimas vyks nuo 17 iki 20 val., o pati Istorinė Prezidentūra bei jos ekspozicijos bus atviros lankytojams iki 24 val. Muziejus kviečia pasinaudoti paskutine proga apžiūrėti Prezidento Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms skirtą parodą „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“, dalyvauti projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykai“ balsavime bei išbandyti įvairias muziejaus ekspozicijos edukacines veiklas. Visos veiklos nemokamos.

Gegužės 20-osios vakarą Istorinėje Prezidentūroje vyksiančiose neabejingumo pamokose dalyvaus ir skruzdėlytės tauškalytės, ir skruzdėliuko Z kartos atstovai – žaidime iš anksto užsiregistravo šeimos, draugų kompanijos, bendradarbių kolektyvai, bendraklasiai. Geriausią rezultatą pasiekusios komandos bus apdovanotos vienetiniais žaidimo marškinėliais. Renginys grįstas dalyvaujančiosios ir neabejingos visuomenės principais, todėl žaidimo organizatoriai siekia, kad vis dažniau individualizmo keliu einantys žmonės pajustų komandinio veikimo jėgą ir džiaugsmą. Daugiau informacijos apie žaidimą – šiame puslapyje ir muziejaus Facebook puslapyje.

Apie ką pasakos fotografijų paroda?

Iš tarpukario Lietuvos visuomenės galime pasimokyti begalės dalykų, bet labiausiai – neabejingumo. Daug gyventojų tuomet priklausė net kelioms visuomeninėms organizacijoms, aktyviai dalyvavo įvairiose patriotinėse, aplinkosaugos, švietimo, labdaros akcijose. Dažnai socialinius projektus inicijuodavo patys žmonės, o valstybė tik vėliau juos paremdavo. Fotografijų parodoje „Neabejinga visuomenė: aktualios tarpukario Lietuvos pamokos“ Istorinės Prezidentūros sodelyje bus galima pamatyti visą puokštę skirtingų žmonių iniciatyvų ir pasimokyti iš jų kūrybiškumo, entuziazmo, atjautos, mokėjimo nuoširdžiai džiaugtis bei kovoti už bendrus tikslus.

Parodos lankytojai sužinos, kad rinkti paramą vargstantiesiems buvo tapę beveik kasdienybe. Su dėžutėmis rankose, savo rūbus, vežimus, sunkvežimius apkabinėję plakatais „aukokite“, žmonės išsiruošdavo į kone nacionalines aukų rinkimo akcijas, skirtas įvairiausiems tikslams. Parodos lankytojus turėtų nustebinti tarpukario Lietuvos gyventojų kūrybiškumas ir atkaklumas. 1929 m. kauniečiai išradingai atsisveikino su atgyvenusia transporto rūšimi – arklių traukiamu tramvajumi konke – surengė „laidotuvių procesiją“. 1933 m., neapsikentę dėl bene didžiausių Europoje elektros kainų, miesto gyventojai solidariai įsijungė į elektros vartotojų boikotą ir savaitę nedegė šviesos. Susirūpinę ligų prevencija, visuomenininkai inicijavo masines Švaros savaites, per kurias ragino žmones susitvarkyti namus, nusimaudyti pirtyse ir visada laikytis higienos. Miestuose ir miesteliuose buvo rengiamos eisenos su plakatais „Kas nori ilgai gyventi – švarinasi“, „Mirtis blusoms, blakėms!“

Visuomenė buvo neabejinga ir politinėms aktualijoms. Iš istorinių nuotraukų matyti, kad Vilniaus krašto netektis buvo nuolat prisimenama: per šventes ir susibūrimus vaizduoti „gyvieji paveikslai“ – teatralizuotos scenos su Vilniaus simboliais. Kita vertus, žmones nuoširdžiai džiaugėsi valstybės laimėjimais. Pirmaisiais nepriklausomybės metais didžiulės minios išeidavo į gatves kas kartą sulaukus Lietuvos tarptautinio valstybės pripažinimo, 1939 m. džiaugėsi susigrąžinus Vilnių. Į šias akcijas buvo įtraukiami visi: nuo pradinių klasių mokinių, visada energingos studentijos, kariuomenės iki mažo miestelio bendruomenės narių. Pažvelgus į parodos nuotraukas aišku, kad visuomenės neabejingumas buvo užkrečiamas, o jo rezultatais džiaugtis galima ir dabar. Juk iš medelių, pasodintų per tarpukariu populiarias medžių sodinimo šventes, šiandien išaugo puikūs parkai ir miškai. Tarpukario Lietuvos visuomenės iniciatyvų masiškumas ir sėkmė rodo, kad susibūrusi tam tikram tikslui visuomenė yra pajėgi išspręsti galybę aktualių problemų.

Parodos kuratorė – Justina Minelgaitė. Paroda muziejaus sodelyje veiks iki 2017 m. spalio 31 d.

Projekto ir parodos organizatorė – Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Projekto partneriai ir rėmėjai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Parodos draugai: Kėdainių krašto muziejus, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Šiaulių „Aušros” muziejus, Stanislovas Sajauskas.

Projekto informacinis partneris – dienraštis „Kauno diena“.

Projekto savanoriai – Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo universitetų studentai.

Dėkojame Lietuvos paramedikų asociacijai.

 

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kamane
  • Kauno miesto muziejus
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Lions
  • Nortija
  • Nuova